autininkas

aũtininkas, -ė smob. (1) 1. autų (skudurų) supirkinėtojas: Apsikoręs kai aũtininkas OG127. 2. menk. autų dėvėtojas: Mes suplieksime tuos niekšus autininkus rš. 3. LL164 aučių (kojinių) dirbėjas, mezgėjas.